Sakralinių simbolių reikšmė ir atidumas renkantis

straipsniuiVerta prisiminti, kad Bažnyčioje naudojami simboliai nėra vien sutartiniai dirbtini ženklai, nieko bendro neturintys su tuo, ką jų dėka bandoma išreikšti. Krikščionybėje, kaip ir bet kurioje kitoje tradicinėje sakralinėje kultūroje, kurioje stengiamasi atrasti ir pažinti tam tikrą aukštesnę tiesą, esančią už šio juslinio pasaulio ribų, simboliai padeda pažinti Dievą ir dvasinį pasaulį. Kadangi anksčiau toks pažinimas buvo suprantamas pirmiausiai kaip susiliejimą tarp subjekto (pažinėjo) ir objekto (to, į ką nukreiptas pažinimas), simbolis – kaip konkretus, apčiuopiamas tam tikro dvasinio reiškinio atitikmuo – padėdavo tokį susiliejimą pasiekti.

Netgi pats graikų kalbos žodis ςυμβολον (simbolon) reiškia ženklą, liudijantį apie susijungimą arba susiliejimą. Tai buvo susiję su tikėjimu, jog simboliai ne tik vaizduoja tą reiškinį ar objektą, kurį stengiamasi pažinti, bet ir yra jo tiesioginė apraiška. Apokrifinėje Pilypo Evangelijoje sakoma: “Tiesa neatėjo į šį pasaulį plika; ji atėjo per vaizdinius bei simbolius. Kitaip pasaulis negalėtų jos atpažinti“. Arba, kaip rašė Dionisijus Areopagitas: “Regimieji daiktai bei reiškiniai iš tiesų yra neregimųjų daiktų bei reiškinių ikonos“. Sudėtinga simbolių sistema, naudojama Bažnyčioje ir perteikiama per Šv. Sakramentus, apeigas, Bažnyčios meną, padeda tikinčiajam, kuris gyvena materialiniame pasaulyje, darniai įžengti į dvasinį pasaulį, pažinti jo dėsnius, įžvelgti slėpiningus ryšius tarp dvasinės ir materialinės tikrovės. Tokį pažinimą lydi vis didėjantis susiliejimas tarp Dievo ir tikinčiojo, pagrįstas abipuse meile ir dažnai lyginamas su santuoka.

Manoma, kad sakraliniai simboliai nėra išrandami žmonių, o duodami Dievo. Dėl to jų neįmanoma išsamiai ir vienareikšmiškai apibrėžti vien iš racionalių pozicijų. Galima tik viduje pajusti jų reikšmę ir juos interpretuoti, nors tokia interpretacija teliks tik eilinis simbolis, nors ir šiek tiek racionaliai įprasmintas.

Dėl savo antgamtinės kilmės ir vaidmens sakraliniai simboliai gali turėti neįprastai stiprios įtakos mūsų sielai. Jie padeda užmegzti tam tikra ryšį tarp žmogaus ir nematomojo dvasinio pasaulio, kuris gali būti labai skirtingas priklausomai nuo simbolio pobūdžio ir žmogaus dvasinės būsenos ar nusiteikimo. Todėl rinkti tokius simbolius reikėtų atsargiai. Iš kitos pusės, paviršutiniškas susidomėjimas religiniais simboliais gali tapti pirmuoju ženklu link gilesnio, labiau sąmoningo tikėjimo. Tie, kas iš pradžių nešioja kryželį iš sumetimų, nesusijusių su religija (pavyzdžiui, dėl to, kad jiems patinka jo išorinis pavidalas arba jie priklauso tam tikrai jaunimo subkultūrai), vėliau gali būti paskatinti susižinoti daugiau apie krikščionybę, o galbūt ir ateis į Bažnyčią. O tiems iš krikščionių, kurie paprastai būna paskendę kasdieniuose rūpesčiuose ir negali skirti daug laiko Bažnyčiai, pastovus kryželio ar ikonėlės nešiojimas gali padėti kiek dažniau sustoti ir pasimelsti, susimąstyti apie gyvenimo prasmę, trumpam atsiriboti nuo įprastinių darbo ar šeimos pareigų ir pagalvoti apie Dievą.

navigation arrow to top